- šviežiapienė
- šviežiapiẽnė adj. f. (2) DŽ, NdŽ, Št, Ėr, Ln, Msn, Sl, Sdk, Ds, Užp, Ck apsiturėjusi, su šviežiu pienu: Šviežiapiẽnės karvės skanus pienas, o senapienės neskanus PnmA. Perniai gi buvo šviežiapiẽnė, ir vis tiek [pienas] buvo kartus Mžš. Abi jų karvės šviežiapiẽnės, nuo rudenio pieną neša pieninėn Krs. Maž žinai, kas karvę turi [parduoti] šviežiapiẽnę? Žl. Geriausią pašarų davinį gauna šviežiapienės ir pačios pieningiausios karvės rš. | Džiaugias Latvis ir Latvienė, kad Onutė šviežiapiẽnė (d.) Šš.
Dictionary of the Lithuanian Language.